Ateities miškas buvo, tebėra ir neabejotinai bus formuojamas pirmiausia kirviu ir benzininiu pjūklu. Ir pagrindinis herojus, dirbantis miško labui, – ne jo sodintojas, kuris baigia savo darbą pasodinęs medelius, bet medkirtys, nes jam patikima pasodintų medelių priežiūra mažiausiai pusšimčiui metų.
Kam yra reikalingas miško valymas arba kitaip ugdomasis kirtimas?
Sodindami mišką viename hektare vidutiniškai pasodiname 3–7 tūkst. medelių. Dar maždaug tiek pat menkaverčių medžių rūšių medelių suželia savaime. Šimtamečio miško hektare išlieka 300–700 medžių. Visi kiti palaipsniui žūva – būna nustelbti vešliau augančių, sužaloti ligų ir kenkėjų. Vykdydami ugdomuosius kirtimus siekiame dviejų tikslų – gauti ekonominę naudą iš nudžiūti pasmerktų medžių ir suformuoti brandų mišką iš mums priimtiniausių (tiek ekonomine, tiek ekologine prasme) medžių. Ugdomieji kirtimai gali būti pradedami medeliams pasiekus 6–8 metų amžių ir vykdomi kai kuriais atvejais net iki miško brandos.
Nors kertant mišką žūsta nepalyginamai mažiau gyvūnų negu keliuose, tačiau šiems nuostoliams sumažinti taikomi kirtimo laiko apribojimai. Ūkiniuose (4 grupės) miškuose jaunuolynų kirtimas draudžiamas nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d. Retinimai ir einamieji kirtimai (ir medienos ištraukimas iš jų) draudžiami nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d. Draustinių miškuose (2 ir 3 grupių) bei ūkiniuose nacionalinių parkų miškuose visi ugdomieji kirtimai draudžiami nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d. Apie retųjų paukščių lizdus ugdomieji kirtimai nustatytu kiekvienai rūšiai spinduliu nevykdomi nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. Jūsų miške gali būti ir kitų apribojimų, kuriuos sužinosite, kai Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam poskyriui pateiksite pranešimus apie ketinimą kirsti mišką.
