Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai Lietuvoje reglamentuoja tvarių ir produktyvių, daugiatikslės ir specialiosios paskirties miškų, atitinkančių šalies gyventojų ir ūkio poreikius, atkūrimą ir įveisimą, laikantis subalansuoto miško ūkio plėtros principų. 

Miškas želia arba želdinamas visuose apaugusiuose mišku sklypuose, kuriuose vyksta natūralūs miško kartų kaitos procesai arba juose augančius medynus numatoma kirsti pagrindiniais, plynais sanitariniais ir rekonstrukciniais kirtimais, o taip pat neapaugusiose mišku žemėse ir ne miško žemėse, kuriose numatytas miško veisimas.
Miško atsodinimas-atkūrimas, vienas sudėtingiausių darbų, reikalaujantis patirties, profesinių žinių bei žinoma tam skirtų lėšų. Didžiausią lėšų kiekį suvalgo darbas bei žinoma patys sodinukai.

Miškų atkūrimas apima ne tik želdinių įveisimą (arba savaiminį atžėlimą), bet ir savalaikį jų papildymą, priežiūrą ir apsaugą iki jaunuolyno susiformavimo. Svarbu pasodintus medelius apsaugoti nuo žvėrių.

Miško atkūrimo ir įveisimo būdai

Miško atkūrimo būdas nustatomas prieš miško kirtimą. Tai atlieka miškotvarkos projektą rengiantis arba šiaip privačių miškų ūkio specialistas.
Yra tokie miško atkūrimo ir įveisimo būdai:
1. miško žėlimas (taikant žėlimą skatinančias priemones arba jų netaikant);
2. miško želdinimas;
3. mišrus – aukščiau išvardytų būdų derinys.

Parenkant miško atkūrimo ir įveisimo būdą, paprastai atsižvelgiama į tokius aplinkos veiksnius:
1. miško funkcinę paskirtį (ūkiniai, rekreaciniai, apsauginiai ir kt. paskirties miškai);
2. ekonominius veiksnius (miško atkūrimo ar įveisimo kainą, miško auginimo apyvartos trukmę ir kt.);
3. kitus veiksnius (želdaviečių ir želviečių būklę, valdytojo tikslus ir kt.).

Dirvos ruošimas želdiniams

Dirvos miško želdiniams ruošimo tikslas – sumažinti konkuruojančios augmenijos įtaką miško želdiniams ir pagerinti dirvos drėgmės rėžimą ir jos struktūrą. ruošiama antroje vasaros pusėje arba rudenį. Sausose augavietėse dirva gali būti ruošiama pavasarį prieš miško sodinimą.
Dirva ruošiama ištisai arba iš dalies. Ištisai dirva ruošiama šiais būdais: ariant, frezuojant, kultivuojant, lėkščiuojant visą želdavietę arba želvietę. Iš dalies dirva ruošiama šiais būdais: išariant vagas ar juostas, padarant aikšteles, duobutes, kauburėlius, supurenant dirvožemį volais. Ruošiant dirvą ištisai, arimo gylis turi būti ne mažesnis nei sodmenų šaknų ilgis.
Dirva žėlimui skatinti ruošiama prieš sėklų byrėjimą, ąžuolo žėlimui – gilėms byrant arba išbyrėjus. Turi būti įdirbta ne mažiau kaip 20 % ploto, kuriame taikomos žėlimą skatinančios priemonės.
Užmirkusiose augavietėse dirva miško želdinimui ruošiama tik ją nusausinus.